„Kiekvienas gali tapti tėvu, bet vos keletas žino, kaip būti tėčiu.“ Tik tapusi mama supratau, kokia tiksli ši citata. Mes, mamos, visuomet sugebam viską sudėlioti į savas vietas, net jei kartais tai būna sunku. Mes tiesiog šyptelim ir judam pirmyn, darydamos tai, kas reikalinga, kad mūsų vaikai būtų laimingi. Vyrams viskas šiek tiek kitaip.
Jau nėštumo metu mes ruošiamės būti mamomis. Mumyse auga mažas žmogutis, mes su juo užmezgame ryšį, įprantame prie pokyčių – fiziologinių ir psichologinių – ir hormonų antplūdžių. Viskas vyksta mūsų viduje, tyliai ir ramiai. Tik nedidelės mūsų jausmų nuotrupos iškyla į paviršių – meilė, viltis, lūkesčiai, bet kartu ir baimė, nerimas, skausmas. Vyrams šias patirtis labai sunku suvokti. Viskas vyksta už jų įprasto veiklos modelio ir už jų kūno ribų.
Gimus kūdikiui, daug dalykų atlikti mums padeda genetika, daug ką darome intuityviai, įsiklausydamos į savo vidinį balsą, kuris pataria, kaip viskas turi būti. Deja, vyrai šios ypatingos galios neturi, be to, jie kur kas mažiau laiko praleidžia namuose, tad kai jūs automatiškai metat į šiukšliadėžę 159-tas panaudotas sauskelnes, jūsų vyras gal tik dabar pastebėjo, kad jų šonuose yra lipnios juostelės, o priekyje – paveiksliukas.
TBūkite kantri, patarkite jam, palaikykite jį, bet leiskite pačiam atrasti savus metodus. Jis pasimokys iš savo klaidų ir kitą kartą jam seksis jau šiek tiek geriau. O žinote, kodėl taip svarbu, kad dalį kūdikio priežiūros darbų atliktų tėtis? Jūs ne tik netapsite verge ir turėsite puikią pamainą, bet ir suteiksite galimybę tėčiui užmegzti labai svarbų ryšį su vaiku.