Žemė

Iš toli Žemė atrodo it mėlynas taškelis. Bet priartėjus, pasimato spalvos: mėlyni vandenynai, balti debesys ir snieguotos kalnų viršūnės. O tie žali, geltoni ir rudi lopinėliai yra miškai,  dykumos ir kalnai. Atidžiau pažiūrėję į Žemės paviršių matome, kad tai – milžiniška gyvybės oazė, kurią supa negyva erdvė. Žemėje gyvena žmonės ir tūkstančių tūkstančiai gyvūnų ir augalų rūšių.

Kaip tai įmanoma? Na, yra daugybė priežasčių. Svarbiausios, pavyzdžiui, tinkamas atstumas nuo saulės, skystas vanduo ir atmosfera, kurioje gausu deguonies. .

Ar atpažįsti mažą pilką rutuliuką? Taip, tai mėnulis, patekantis kiekvieną vakarą po saulėlydžio ir ryškiai šviečiantis naktiniame danguje. Atkreipk dėmesį į tai, kad Žemės Mėnulį mes rašome didžiąja raide, nes tai – dangaus kūno pavadinimas, o kitų planetų mėnulius rašome mažąja raide, nes šiuo atveju šis žodis reiškia planetos palydovą. Gali atrodyti, kad Mėnulis yra taip arti, kad jį galima paliesti ranka. Iš tiesų jis toli, už 400 tūkstančių kilometrų. Jei tarp Žemės ir Mėnulio būtų greitkelis ir mes kasdien nuvažiuotume po 200 km, Mėnulį pasiektume po 6 metų kelionės. Nepaisant to, kad į Mėnulį neveda joks kelias, žmonėms pavyko jį pasiekti ir pasivaikščioji jo paviršiumi. 1969 m. liepos 20 d. JAV astronautai Neilas Armstrongas ir Edvinas Oldrinas, skridę erdvėlaiviu „Apollo 11“, buvo pirmieji žmonės, išsilaipinę Mėnulyje. Visi pasaulio žmonės užgniaužę kvapą stebėjo, kaip N. Armstrongas žengė pirmuosius žingsnius Mėnulyje. Jis pasakė: „Tai mažas žingsnelis žmogui, tačiau milžiniškas žingsnis visai žmonijai.“ Tai buvo pirmas kartas, kai žmogus įkėlė koją į kitą dangaus kūną nei Žemė.